Sėdžiu prisijungusi TEAMS susitikimui su mentee. Bet jis neprisijungia.

Žinutės, kad neprisijungs irgi nėra.

Brūkšteliu pati  jam žinutę, kad esu prisijungus ir domiuosi ar viskas gerai. Atsakymo nėra.

1 klaida

Neprisijungti sutartam susitikimui.

Taip, žinau, kad visko gali atsitikti. Bet tuomet skambini, rašai žinutę ir įspėji savo mentorių, kad kažkas pasikeitė, nutiko ir negali prisijungti.

Jei tokia situacija išimtis, o ne nuolatinis susitikimų perkėlimas, nuolat ištinkančios problemos, tuomet kiekvienas mentorius tikrai supras ir perkels susitikimo laiką.

Mano atveju, tai jau antras bandymas susitikti. Buvome suplanavę susitikimą prieš savaitę. Skyriau tam laiko. Likus 11 min. iki susitikimo gavau iš mentee žinutę, kad jis dar nėra laisvas ir, kad turim nukelt susitikimą rytdienai, arba bent jau pavėlinti pusvalandžiu.

 Dėl turimo kito susitikimo, vėliau prisijungt negalėjau.  O rytdiena buvo šeštadienis, tad nesutikau.  Sutarėm kito sustikimo laiką po savaitės.

Šiuo metu ir esu būtent tame kitos savaitės susitikime ir rašau šį blogo įrašą.

Na, nes susitikime esu viena. Nusprendžiau likti prisijungus Teams susitikime ir laukti. Maža ką. Eksperimentas. O pati tuo tarpu rašau.

 On-line susitikimų privalumas, kad net jei mentee neatėjo, t.y. neprisijungė – tiesiog toliau dirbu. Bet jei neateitų į susitikimą gyvai, būtų liūdniau…

 Kita vertus  ir TEAMS susitikimo atveju, aš savo penktadienio vakarą būčiau suplanavusi kitaip, jei būčiau žinojusi, kad susitikimo su mentee neturėsiu.

Ar tai vienkartinė situacija nutikusi tik man, atsitiktinumas?

Ne.

Ir dėl to man tikrai gaila. Juolab, kad tokie atvejai beveik visada pasitaiko tose programose, kuriose mentoriai savanoriauja arba tuomet, kai visas mentorystės išlaidas dengia organizacija. Abiem atvejais pats mentee už mentorystę nemoka.

2 klaida

Paprašyti, kad tau mentoriautų, kai nežinai kam tau to reikia.

Pastaruoju metu turėti mentorių tampa madinga. Nežinau ar man jo reikia, bet jei yra galimybė  tai ir imu.  O jei dar galiu pasirinkti mentorių nemokamai kokioje nors programoje, tai būtinai renkuosi. Pažiūrėsiu ką jis man čia parodys.  Gal pravers.

___________________

 „Vieną kartą Alisa priėjo išsišakojusį kelią, o medyje pamatė tupintį Češyro katiną. Mergaitė jo paklausė: 

– Kuriuo keliu man eiti?

– O kur tu nori nueiti? – toks buvo katino atsakymas.

– Aš nežinau,  – pasakė Alisa.

– Tada nėra jokio skirtumo.“ (Lewis Carroll, Alisa stebuklų šalyje)

___________________

Vieno mentee man pateikta informacija apie tai ko jis siekia, kuo galėtų mūsų konkretus mentorystės santykis būti naudingas, man priminė šį katino ir Alisos dialogą.

“Atėjau į šią programą pažinti bei išklausyti žmonių nuomonių bei žinių iš įvairiausių verslo sluoksnio…“

Vėliau paminimos interesų sritys – dirba finansų srityje, domisi kripto valiutomis, akcijomis. Nei viena iš šių sričių nėra mano. Bandau suvokti kuo vis tik galiu padėti.

Vėl užklausus kitais žodžiais apie tikslą, kuo galėčiau būti būtent aš naudinga, gaunu atsakymą “Viena iš pagrindinių priežasčių būtų ilgametė patirtis mentorystės srityje, kas tikrai teigiamai įtakotų mano patirti bendraujant su jumis“.

Tuomet įvardijamos sritys. Kitos. Komunikacija. Marketingas. Na, nors ir įvardijo jau kitas sritis, bet ir jos ne mano!

Ko tikisi iš manęs?

„Būtų labai pravartu ir naudinga išgirsti jūsų istoriją, patirtas klaidas, išmoktas pamokas, bei sėkmingas strategijas, kurios jums padėjo šiandieną būti ten, kur dabar esate.“

Nusprendžiu, kad viską aptarsime pirmojo susitikimo metu ir daugiau nebeklausinėju.

Žinoma, galite paprieštarauti sakydami, kad mentee žinojo, ko nori, t.y. norėjo išklausyti mano asmeninę istoriją.

 Bet mentorystė nėra žmonių biografijų klausymasis.

Taip, mentorius dalinsis sava patirtimi, padedant mentee susidėlioti savus sprendimus.

Tačiau mentorystė,  tai mentee ir mentoriaus bendras darbas.  Ir mentee įdirbis tame visada bus didesnis.

Ir dar kartą sakau “Taip”.  Jūs tikrai teisūs.

Kartais mentorystės reikia tam, kad mentee susidėliotų  savo tikslus mentorytei, kad žinotų kaip būti mentee 😊. Tai mentorystei keliamas tikslas galėtų būti  išsiaiškinimas, susivokimas, kaip mentorystė galėtų padėti arba kur link mentee nori eiti. Tuomet jau būtų galima ieškoti kito mentoriaus, kuris galėtų pagelbėti vienoje ar kitoje srityje.

Nebijokime to taip ir įvardinti, kad gal mentoriaus reikia tiesiog minčių susidėliojimui kuo man mentorystė apskritai galėtų būti naudinga. To reikia tam, kad būtumėt mentee, kuris žino kaip turėtų elgtis ir kaip padėti mentoriui jam – mentee –  padėti.

Bet jei tikitės, kad įvairių sričių ekspertai jums tiesiog pasakos savas istorijas, dalinsis išmintimi, o jūs tiesiog šiaip klausysitės, tai mentorystė yra ne apie tai. Tuomet tai bus tiesiog pokalbis su kitu žmogumi, pranešimas, paskaita ir pan.

Mentorystėje abu esame mąstymo partneriai. Mentorius pasitelkdamas savo patirtį konkrečioje srityje padeda mentee judėti pirmyn, bet visą “medžiagą“ susitikimui atsineša mentee.

Jei pasirinkote konkretų mentorių, prieš susitikdami su juo atsakykite sau į klausimą “Kodėl renkuosi būtent šį žmogų  ir kaip jis man gali padėti?“

“Įsipareigojau mentoriauti ir siekiau tą daryti geriausiai kaip tik galiu. Bet pavargau.

Turim tikslą, bet rezultato nematau.

Problema ta, kad susitikimo metu mes vis peršokam į kitas temas. Mentee turi kaskart daug klausimų, kurie jam tą dieną svarbūs, o aš stengiuosi padėt.  Tuomet susivokiu, kad susitikimui skirtas laikas jau beveik baigėsi, o kalbėt apie tai dėl ko ir mentoriauju, mes dar nepradėję…

Kartais jaučiu, kad kalbam kalbam, bet tai į niekur neveda… O kartais klausimai tikrai ne iš mano srities. Aišku galiu patarti, bet…”

Ar atpažįstat save? Kaip mentorių, o gal kaip “mentee”?

Mentorių supervizijos metu tokių istorijų išgirstame per dažnai.

 Ypač iš mentorių kurie mentoriauja pirmą ar antrą, trečią kartą.

 Jei patirties mentorystėje turim daugiau, po truputį jau esam išsigryninę, kad mentorystė turi savas ribas. Jei susitarėm dėl tam tikrų dalykų, jų turim ir laikytis.

Taip, žinoma, galima ir papildomas temas pagvildent, jei matom, kad reikia, bet jei tai tampa rutina, tuomet greičiausiai nepasakote laiku stop.

Gary Keller and Jay Papasan knyga  “ TIK VIENAS DALYKAS: neįprastai paprasta tiesa apie įspūdingus rezultatus”  ( The One Thing;  Gary Keller, Jay Papasan)  tikrai rastų vietą  mentoriams ir mentee rekomenduojamos perskaityti lieteratūros sąraše.

Bėda ta, kad mentoriai nori padėti savo mentee viskuo kuo tik gali. Todėl ir susivokia per vėlai, kad jau ir patys pavargo ir rezultato nesimato, nes išsibarstė.

Daliai mentorių nepatogu pertraukti mentee ir pasakyt, kad tai ne jų mentorystės tema ir, kad jis turėtų pasikonsultuot apie tai su kažkuo kitu. 

Kad ir kaip norime padėti savo mentee viskuo kuo galime, verta prisiminti, kad susitelkus į vieną sritį rezultatai bus daug labiau džiuginantys nei išsibarsčius visur.

 Tuomet ir mentorystės vertę pajusti galima greičiau.

Viena iš mentoriaus kompetencijų  yra gebėjimas nusistatyti ribas, susitarti su mentee ir tų susitarimų laikytis. Taip pat gebėti valdyti pokalbį ir pajutus, kad nukrypome per toli nuo savo temos, iš karto stabdyti tiek save, tiek mentee.

Mentee visuomet svarbu prisiminti, kad norit nukeliaut iki pasirinkto taško dažniausiai reikia ne vieno, o kelių mentorių.

 Juk jūs ir pats toje mentorystės kelionėje keisitės.

 Tas žmogus, kuris galėjo jums padėti nueti pirmuosius žingsnius galbūt nebebus geriausias mentorius keliaujant toliau.

Ir atvirkščiai.  Tas, kuris gali būti puikus mentorius kai jūs jau kiek pažengęs, visai nebūtų buvęs jums tinkamas kelionės pradžioje.

-Tai, kodėl neieškai mentoriaus?

 To esu klaususi ne kartą mano aplinkoje esančių žmonių. Na, klausiau tose situacijose, kuomet atrodė, kad mentorius tikrai galėtų būti tas postūmis judėti pirmyn.

Kokie atsakymai?

Na, vienas dažnesių, o kur tą mentorių rasti. Ne, bet kokį, o būtent tą, kuris man tikrai galėtų padėti.

Kitas klausimas – ar tai tikrai padės?

Kas dar?

• Ar tas mentorius žinos kaip mentoriauti, nes šiaip susitikus pasikalbėt galiu ir su draugu ar kolega, kuris dirba panačioje srityje.
• Kaip tam rasiu laiko, jei ir taip nieko nespėju?
• Ar galėsiu būti atviras? Ar neišplepės mentorius visko apie ką kalbam savo aplinkai? Ar man tai nepakenks?

Galėčiau vardinti ir toliau panašius pamąstymus, bet visuose juose atsispindi kelios baimės.

Baimė pasirodyti silpnu, kažko nemokančiu.

Beimė, kad teks imti ir daryti, tai ką nuolat atidėlioju. 

Baimė, kad pasiseks.

Taip, taip. Bijome, kad mums ims ir pasiseks tai padaryti. Nes tai atneš pokyčius. Vienokius ar kitokius. Kažko teks atsisakyti.

O kuo čia dėtas mentorius?

Susirasti mentorių reiškia imti ir įsipareigoti.

Tai taip pat reiškia, kad reiks įsivardinti, ko gi norime ir ieškoti būdų kaip link to keliauti.

Ne tik pasvajoti, o kaip norėčiau to ir ano, bet paskui ir vėl nieko nedaryti.

Susiradus mentorių jau teks imtis veiksmų, o ne tik svajoti ir kalbėti. Tai ir sustabdo.

Sustabdo suvokimas (dažnai net nepripažįntas ir neįvardintas), kad teks ropštis lauk iš įprastos kasdienybės ir bandyti naujus kelius, kartais pradžioje ne itin ir lengvus.

Su mentoriumi tais keliais keliaut bus lengviau. Tačiau jis už mus vis tiek tų kelių neįveiks. Teks patiems.

Galimybė įgyvendinti svajonę – štai kas gyvenimą daro įdomų. Paulo Coelho, Alchemikas.

Jei skaitėte apie mentorystę kokią nors knygą arba straipsnius ta tema beveik esu tikra, kad žinote jog mentorystė yra kildinama iš Homero Odisėjos.

Beveik visur bus parašyta, kad tai siejama su Mentoru (todėl gi ir Mentorystė), Odisėjo sūnaus Telemacho globėju. Sakoma, kad jis pasitelkdamas savo patirtį ir išmintį ugdė Telemachą, patardavo jam, būdavo šalia, kai šiam to reikėdavo. Tad kaip ir jis buvo pirmasis mentorius, jo vardu ir buvo pavadintas pats Mentorystės procesas.

IR TAIP. IR NE.

Vis tik pirmoji mentorė buvo ATĖNĖ  – išminties, strategijos ir karo deivė, meno, amatų, mokslo globėja.

KAS? ATĖNĖ? O kaip gi Mentoras?

Tad kas gi ten atsitinka su tuo Mentoru ir Atėne?  Ogi paprastas dalykas.

Norėdama pasirodyti mums mirtingiesiems deivė turėjo pasiskolinti kažkieno avaizdą. Tad dažniausiai Telemachui (ar Odisėjui) pasirodydavo Mentoro pavidalu ir prabildavo Mentoro balsu:

„…Deivė Atėnė, Kronido duktė, prie jų atskubėjo, lygiai iš stoto ir balso skambaus kaip Mentoras tikras…“

Atėnė padeda Telemachui pastebėti ir suprasti tiek tai kas vyksta aplink jį, tiek jo paties viduje. Skatina jį ugdytis gebėjimą kritiškai vertinti ir priimti išmintingus sprendimus. Tad ji, pasitelkdama savo išmintį skatino Telemacho tobulėjimą, augimą. Nors Telemachui ir patardavo, bet  neprimesdavo savo valios.

Tad ir toliau drąsiai galime įvardinti, kad Mentorystė atkeliavo iš Homero „Odisėjos“ ir pavadinta Mentoro vardu. Tačiau prisiminkime, kad pirmoji mentorė vis tik buvo Atėnė.

Kviečiu kiekvieną Mentorystės srities atstovą vėl paimti į rankas Homero “Odisėją“ ir ją perskaityti atkreipiant dėmesį į visus su Atėne, Mentoru ir Telemachu susijusius momentus.

Įtraukiančio skaitymo!