Dvi keistos mentee klaidos Ko geriau nedaryti mentorystėje?

The standards of a mentoring program

Dvi keistos mentee klaidos Ko geriau nedaryti mentorystėje?

Kaip “mentee“ kartais nustebina mentorius?

Sėdžiu prisijungusi TEAMS susitikimui su mentee. Bet jis neprisijungia.

Žinutės, kad neprisijungs irgi nėra.

Brūkšteliu pati  jam žinutę, kad esu prisijungus ir domiuosi ar viskas gerai. Atsakymo nėra.

1 klaida

Neprisijungti sutartam susitikimui.

Taip, žinau, kad visko gali atsitikti. Bet tuomet skambini, rašai žinutę ir įspėji savo mentorių, kad kažkas pasikeitė, nutiko ir negali prisijungti.

Jei tokia situacija išimtis, o ne nuolatinis susitikimų perkėlimas, nuolat ištinkančios problemos, tuomet kiekvienas mentorius tikrai supras ir perkels susitikimo laiką.

 

 

Mano atveju, tai jau antras bandymas susitikti. Buvome suplanavę susitikimą prieš savaitę. Skyriau tam laiko. Likus 11 min. iki susitikimo gavau iš mentee žinutę, kad jis dar nėra laisvas ir, kad turim nukelt susitikimą rytdienai, arba bent jau pavėlinti pusvalandžiu.

 

 Dėl turimo kito susitikimo, vėliau prisijungt negalėjau.  O rytdiena buvo šeštadienis, tad nesutikau.  Sutarėm kito sustikimo laiką po savaitės.

 

 

Šiuo metu ir esu būtent tame kitos savaitės susitikime ir rašau šį blogo įrašą.

 

Na, nes susitikime esu viena. Nusprendžiau likti prisijungus Teams susitikime ir laukti. Maža ką. Eksperimentas. O pati tuo tarpu rašau.

 On-line susitikimų privalumas, kad net jei mentee neatėjo, t.y. neprisijungė – tiesiog toliau dirbu. Bet jei neateitų į susitikimą gyvai, būtų liūdniau…

 Kita vertus  ir TEAMS susitikimo atveju, aš savo penktadienio vakarą būčiau suplanavusi kitaip, jei būčiau žinojusi, kad susitikimo su mentee neturėsiu.

 

 

Ar tai vienkartinė situacija nutikusi tik man, atsitiktinumas?

Ne.

 

Ir dėl to man tikrai gaila. Juolab, kad tokie atvejai beveik visada pasitaiko tose programose, kuriose mentoriai savanoriauja arba tuomet, kai visas mentorystės išlaidas dengia organizacija. Abiem atvejais pats mentee už mentorystę nemoka.

 

 

2 klaida

 

Paprašyti, kad tau mentoriautų, kai nežinai kam tau to reikia.

Pastaruoju metu turėti mentorių tampa madinga. Nežinau ar man jo reikia, bet jei yra galimybė  tai ir imu.  O jei dar galiu pasirinkti mentorių nemokamai kokioje nors programoje, tai būtinai renkuosi. Pažiūrėsiu ką jis man čia parodys.  Gal pravers.

___________________

 „Vieną kartą Alisa priėjo išsišakojusį kelią, o medyje pamatė tupintį Češyro katiną. Mergaitė jo paklausė: 


– Kuriuo keliu man eiti?


– O kur tu nori nueiti? – toks buvo katino atsakymas.


– Aš nežinau,  – pasakė Alisa.


– Tada nėra jokio skirtumo.“ (Lewis Carroll, Alisa stebuklų šalyje)

___________________

Vieno mentee man pateikta informacija apie tai ko jis siekia, kuo galėtų mūsų konkretus mentorystės santykis būti naudingas, man priminė šį katino ir Alisos dialogą.

 

“Atėjau į šią programą pažinti bei išklausyti žmonių nuomonių bei žinių iš įvairiausių verslo sluoksnio…“

Vėliau paminimos interesų sritys – dirba finansų srityje, domisi kripto valiutomis, akcijomis. Nei viena iš šių sričių nėra mano. Bandau suvokti kuo vis tik galiu padėti.

 

Vėl užklausus kitais žodžiais apie tikslą, kuo galėčiau būti būtent aš naudinga, gaunu atsakymą Viena iš pagrindinių priežasčių būtų ilgametė patirtis mentorystės srityje, kas tikrai teigiamai įtakotų mano patirti bendraujant su jumis“.

Tuomet įvardijamos sritys. Kitos. Komunikacija. Marketingas. Na, nors ir įvardijo jau kitas sritis, bet ir jos ne mano!

 

Ko tikisi iš manęs?

Būtų labai pravartu ir naudinga išgirsti jūsų istoriją, patirtas klaidas, išmoktas pamokas, bei sėkmingas strategijas, kurios jums padėjo šiandieną būti ten, kur dabar esate.

 

Nusprendžiu, kad viską aptarsime pirmojo susitikimo metu ir daugiau nebeklausinėju.

 

Žinoma, galite paprieštarauti sakydami, kad mentee žinojo, ko nori, t.y. norėjo išklausyti mano asmeninę istoriją.

 

 Bet mentorystė nėra žmonių biografijų klausymasis.

 

Taip, mentorius dalinsis sava patirtimi, padedant mentee susidėlioti savus sprendimus.

 

Tačiau mentorystė,  tai mentee ir mentoriaus bendras darbas.  Ir mentee įdirbis tame visada bus didesnis.

Ir dar kartą sakau “Taip”.  Jūs tikrai teisūs.

Kartais mentorystės reikia tam, kad mentee susidėliotų  savo tikslus mentorytei, kad žinotų kaip būti mentee 😊. Tai mentorystei keliamas tikslas galėtų būti  išsiaiškinimas, susivokimas, kaip mentorystė galėtų padėti arba kur link mentee nori eiti. Tuomet jau būtų galima ieškoti kito mentoriaus, kuris galėtų pagelbėti vienoje ar kitoje srityje.

 

Nebijokime to taip ir įvardinti, kad gal mentoriaus reikia tiesiog minčių susidėliojimui kuo man mentorystė apskritai galėtų būti naudinga. To reikia tam, kad būtumėt mentee, kuris žino kaip turėtų elgtis ir kaip padėti mentoriui jam – mentee –  padėti.

 

 

Bet jei tikitės, kad įvairių sričių ekspertai jums tiesiog pasakos savas istorijas, dalinsis išmintimi, o jūs tiesiog šiaip klausysitės, tai mentorystė yra ne apie tai. Tuomet tai bus tiesiog pokalbis su kitu žmogumi, pranešimas, paskaita ir pan.

 

Mentorystėje abu esame mąstymo partneriai. Mentorius pasitelkdamas savo patirtį konkrečioje srityje padeda mentee judėti pirmyn, bet visą “medžiagą“ susitikimui atsineša mentee.

 

Jei pasirinkote konkretų mentorių, prieš susitikdami su juo atsakykite sau į klausimą “Kodėl renkuosi būtent šį žmogų  ir kaip jis man gali padėti?“

Ribos mentorystėje – Kada mentorystėje turime pasakyti STOP?

The standards of a mentoring program

Ribos mentorystėje – Kada mentorystėje turime pasakyti STOP?

Ar esate tas mentorius, kuris pavargo mentoriauti?

“Įsipareigojau mentoriauti ir siekiau tą daryti geriausiai kaip tik galiu. Bet pavargau.

Turim tikslą, bet rezultato nematau.

Problema ta, kad susitikimo metu mes vis peršokam į kitas temas. Mentee turi kaskart daug klausimų, kurie jam tą dieną svarbūs, o aš stengiuosi padėt.  Tuomet susivokiu, kad susitikimui skirtas laikas jau beveik baigėsi, o kalbėt apie tai dėl ko ir mentoriauju, mes dar nepradėję…

Kartais jaučiu, kad kalbam kalbam, bet tai į niekur neveda… O kartais klausimai tikrai ne iš mano srities. Aišku galiu patarti, bet…”

 

Ar atpažįstat save? Kaip mentorių, o gal kaip “mentee”?

 

Mentorių supervizijos metu tokių istorijų išgirstame per dažnai.

 Ypač iš mentorių kurie mentoriauja pirmą ar antrą, trečią kartą.

 Jei patirties mentorystėje turim daugiau, po truputį jau esam išsigryninę, kad mentorystė turi savas ribas. Jei susitarėm dėl tam tikrų dalykų, jų turim ir laikytis.

Taip, žinoma, galima ir papildomas temas pagvildent, jei matom, kad reikia, bet jei tai tampa rutina, tuomet greičiausiai nepasakote laiku stop.

 

Gary Keller and Jay Papasan knyga  “ TIK VIENAS DALYKAS: neįprastai paprasta tiesa apie įspūdingus rezultatus”  ( The One Thing;  Gary Keller, Jay Papasan)  tikrai rastų vietą  mentoriams ir mentee rekomenduojamos perskaityti lieteratūros sąraše.

 

Bėda ta, kad mentoriai nori padėti savo mentee viskuo kuo tik gali. Todėl ir susivokia per vėlai, kad jau ir patys pavargo ir rezultato nesimato, nes išsibarstė.

Daliai mentorių nepatogu pertraukti mentee ir pasakyt, kad tai ne jų mentorystės tema ir, kad jis turėtų pasikonsultuot apie tai su kažkuo kitu. 

 

Kad ir kaip norime padėti savo mentee viskuo kuo galime, verta prisiminti, kad susitelkus į vieną sritį rezultatai bus daug labiau džiuginantys nei išsibarsčius visur.

 Tuomet ir mentorystės vertę pajusti galima greičiau.

 

Viena iš mentoriaus kompetencijų  yra gebėjimas nusistatyti ribas, susitarti su mentee ir tų susitarimų laikytis. Taip pat gebėti valdyti pokalbį ir pajutus, kad nukrypome per toli nuo savo temos, iš karto stabdyti tiek save, tiek mentee.

Mentee visuomet svarbu prisiminti, kad norit nukeliaut iki pasirinkto taško dažniausiai reikia ne vieno, o kelių mentorių.

 Juk jūs ir pats toje mentorystės kelionėje keisitės.

 Tas žmogus, kuris galėjo jums padėti nueti pirmuosius žingsnius galbūt nebebus geriausias mentorius keliaujant toliau.

Ir atvirkščiai.  Tas, kuris gali būti puikus mentorius kai jūs jau kiek pažengęs, visai nebūtų buvęs jums tinkamas kelionės pradžioje.

Kodėl neieškai mentoriaus?

Nesekminga mentoryste

Kodėl neieškai mentoriaus?

Abejonės, aplankančios mąstant apie mentorių

 

-Tai, kodėl neieškai mentoriaus?

 To esu klaususi ne kartą mano aplinkoje esančių žmonių. Na, klausiau tose situacijose, kuomet atrodė, kad mentorius tikrai galėtų būti tas postūmis judėti pirmyn.

 

Kokie atsakymai?

Na, vienas dažnesių, o kur tą mentorių rasti. Ne, bet kokį, o būtent tą, kuris man tikrai galėtų padėti.

Kitas klausimas – ar tai tikrai padės?

Kas dar?

  • Ar tas mentorius žinos kaip mentoriauti, nes šiaip susitikus pasikalbėt galiu ir su draugu ar kolega, kuris dirba panačioje srityje.
  • Kaip tam rasiu laiko, jei ir taip nieko nespėju?
  • Ar galėsiu būti atviras? Ar neišplepės mentorius visko apie ką kalbam savo aplinkai? Ar man tai nepakenks?

Galėčiau vardinti ir toliau panašius pamąstymus, bet visuose juose atsispindi kelios baimės.

Baimė pasirodyti silpnu, kažko nemokančiu.

Beimė, kad teks imti ir daryti, tai ką nuolat atidėlioju. 

Baimė, kad pasiseks.

Taip, taip. Bijome, kad mums ims ir pasiseks tai padaryti. Nes tai atneš pokyčius. Vienokius ar kitokius. Kažko teks atsisakyti.

 

O kuo čia dėtas mentorius?

Susirasti mentorių reiškia imti ir įsipareigoti.

Tai taip pat reiškia, kad reiks įsivardinti, ko gi norime ir ieškoti būdų kaip link to keliauti.

Ne tik pasvajoti, o kaip norėčiau to ir ano, bet paskui ir vėl nieko nedaryti.

Susiradus mentorių jau teks imtis veiksmų, o ne tik svajoti ir kalbėti. Tai ir sustabdo.

Sustabdo suvokimas (dažnai net nepripažįntas ir neįvardintas), kad teks ropštis lauk iš įprastos kasdienybės ir bandyti naujus kelius, kartais pradžioje ne itin ir lengvus.

Su mentoriumi tais keliais keliaut bus lengviau. Tačiau jis už mus vis tiek tų kelių neįveiks. Teks patiems.

 

Galimybė įgyvendinti svajonę – štai kas gyvenimą daro įdomų. Paulo Coelho, Alchemikas.

Kas buvo pirmasis mentorius?

Nesekminga mentoryste

Kas buvo pirmasis mentorius?

Mentorystės istorijos dalelė

 

Jei skaitėte apie mentorystę kokią nors knygą arba straipsnius ta tema beveik esu tikra, kad žinote jog mentorystė yra kildinama iš Homero Odisėjos.

Beveik visur bus parašyta, kad tai siejama su Mentoru (todėl gi ir Mentorystė), Odisėjo sūnaus Telemacho globėju. Sakoma, kad jis pasitelkdamas savo patirtį ir išmintį ugdė Telemachą, patardavo jam, būdavo šalia, kai šiam to reikėdavo. Tad kaip ir jis buvo pirmasis mentorius, jo vardu ir buvo pavadintas pats Mentorystės procesas.

IR TAIP. IR NE.

Vis tik pirmoji mentorė buvo ATĖNĖ  – išminties, strategijos ir karo deivė, meno, amatų, mokslo globėja.

KAS? ATĖNĖ? O kaip gi Mentoras?

Tad kas gi ten atsitinka su tuo Mentoru ir Atėne?  Ogi paprastas dalykas.

Norėdama pasirodyti mums mirtingiesiems deivė turėjo pasiskolinti kažkieno avaizdą. Tad dažniausiai Telemachui (ar Odisėjui) pasirodydavo Mentoro pavidalu ir prabildavo Mentoro balsu:

„…Deivė Atėnė, Kronido duktė, prie jų atskubėjo, lygiai iš stoto ir balso skambaus kaip Mentoras tikras…“

Atėnė padeda Telemachui pastebėti ir suprasti tiek tai kas vyksta aplink jį, tiek jo paties viduje. Skatina jį ugdytis gebėjimą kritiškai vertinti ir priimti išmintingus sprendimus. Tad ji, pasitelkdama savo išmintį skatino Telemacho tobulėjimą, augimą. Nors Telemachui ir patardavo, bet  neprimesdavo savo valios.

Tad ir toliau drąsiai galime įvardinti, kad Mentorystė atkeliavo iš Homero „Odisėjos“ ir pavadinta Mentoro vardu. Tačiau prisiminkime, kad pirmoji mentorė vis tik buvo Atėnė.

 

Kviečiu kiekvieną Mentorystės srities atstovą vėl paimti į rankas Homero “Odisėją“ ir ją perskaityti atkreipiant dėmesį į visus su Atėne, Mentoru ir Telemachu susijusius momentus.

Įtraukiančio skaitymo!

Kodėl jūs turėtumėte turėti mažiausiai dvi profesines veiklas tuo pat metu?

The standards of a mentoring program

Kodėl jūs turėtumėte turėti mažiausiai dvi profesines veiklas tuo pat metu?

Mentorystė gali būti ta antra karjera

Tai straipsnio, išspausdinto “Harvard Business Review” žurnale, pavadinimas, kurį perskaičius pagaliau pasijutau normalia. Iki tol turėjau šiokių tokių abejonių 😊. Na, draugai ir aplinka buvo tas abejones sukėlę.

Ir tikrai, niekaip negalėdavau suprasti, kodėl man poilsis yra tiesiog kita veikla? Kodėl grįžusi vakarop namo, ar atostogaudama, nuolat skaitau knygas apie mentorystę, verslo problemas ir pan.

 

 

Turbūt daugumai mintis, kad turi turėti vienu metu bent jau du darbus atrodys ne itin patraukli ? Na, nebent esame priversti tai daryti dėl finansinių priežasčių.

 

Tačiau taip susidėliojo, kad man nuostata, jog verta turėti keletą veiklų vienu metu,  susiformavo dar paauglystėje.

 

 Žiūrėjau kažkokį filmą, kuriame veiksmas vyko Jungtinėse Valstijose.

Ten vienas iš herojų tuo pat metu turėjo berods tris veiklas. Viena pagrindinė, kitos po keletą valandų per savaitę. Net nepamenu koks buvo jo pagrindinis darbas. Berods teisininkas. O gal ir ne 😊. Bet puikiai pamenu, kad vakarais, savaitgaliais, jis keliaudavo į stadioną ir treniruodavo vaikus. Berods buvo amerikietiškojo futbolo treneris.

 

Esmė ne tame kuo jis buvo, esmė, kad jo gyvenime sukosi keletas skirtingų veiklų. Istorija išsirutuliojo taip, kad jis neteko savo pagrindinio darbo. Tačiau čia man ir buvo EUREKA momentas. Nes tos jo kitos veiklos leido jam turėti tam tikrą stabilumą, saugumą. Jis neliko staiga vieną dieną be jokios veiklos ir nepuolė ieškotis bet kur, bet kokio darbo. Tos mažytės veiklos tapo tuo garantu, kuris leido jam ramiai viską susidėlioti.

 

Mano aplinkoje tuo metu vyravo nuostata, kad turi darbą ir po to rekomenduotina turėti hobį. Bet ne kitą profesinę veiklą. Eik piešti, sportuoti ar darže padirbėti, kad atsikvėptum, perkrautum savo mintis.  Bet turėti kitą darbą kažkaip nebuvo populiaru ar skatintina.

 

 Man tai tuo metu atrodė itin paprastas, bet ir nuostabus atradimas. Niekada nepasitikėk viena veikla 😊. Keletas veiklų tiek suteiks stabilumą, tiek leis “persijungti” ir pailsėti vienai nuo kitos. Tarsi hobis, bet dar ir pajamas nešantis.

 

Negaliu tvirtinti, kad apie tai sąmoningai vėliau galvojau, tačiau nesąmoningai visą savo profesinį gyvenimą konstravau būtent taip.

 

Ruošdamasi studijoms universitete pastebėjau, kad yra galimybė mokytis arba tik mano pasirinktą specialybę, arba pagal kitą programą, kurią baigusi  ne tik įgysiu tą pačią mano norimą specialybę, bet ir dar kitą, papildomą. Tad dvi specialybės, per tuos pačius ketverius metus. Aišku suvokiau, kad mokytis irgi teks dvigubai. Tačiau galimybė per tą patį laiką įgyti ir antrą specialybę atrodė tiesiog puiki. Nors šiaip tos kitos studijų krypties nebūčiau pasirinkusi, bet kaip papildomą, kodėl gi ne. Gal pravers kada gyvenime? Iš laiko perspektyvos turiu pasakyti, kad pravertė 😊.

 

Ir vėliau dažniausiai turėjau arba mažiausiai du apmokamus darbus, arba turėjau tik vieną pajamas teikiančią veiklą ir tuomet daug savanoriavau. Tad veikla, nors ir nebuvo nešanti pajamas, bet buvo suteikianti naujos patirties. Tuo pačiu man tai leisdavo pailsėti, nebegalvoti apie pagrindinę veiklą.

 

Kokius kelių veiklų privalumus nurodo “Harward Business Review”?

-įgūdžių tobulinimas

-pažintys, draugai skirtinguose profesiniuose sluoksniuose

– kūrybiškumas, gebėjimas sukurti inovatyvius dalykus, sujungti skirtingas idėjas ir sukurti kažką naujo.

 

Jei nesate pasirengę turėti kelių darbų, galite išmėginti mentorystę. Tai būtent ta veikla, kuri suteikia galimybes mokytis ir augti kaip lyderiui, vadovui, komandos nariui. Tuo pačiu pasitikrinsite ar dvi (o gal ir daugiau) veiklos vienu metu jums tiktų!

 

Pabaigai perfrazuota ištrauka iš mano minėto straipsnio atskleidžianti dviejų turimų veiklų žavesį ir naudą:

“Kuomet pasikliausite savo smalsumu, su užsidegimu imsitės papildomos naujos veiklos – jūs jausite pilnatvę. Ir turėdami daugiau nei vieną darbą, pastebėsite, kad abu juos atliekate daug geriau, nei kad dirbdami tik vieną iš jų!”

 

MOKYMOSI STILIAI MENTORYSTĖJE

The standards of a mentoring program

MOKYMOSI STILIAI MENTORYSTĖJE

Koks mokymosi stilius būdingas mentoriui ir koks mentee?

Ar tai svarbu?

Dialogas iš praeities

Kalbuosi su viena iš mano grupės mentorių apie jos ir mentee situaciją.

 

 Ema (mentorė):

-Su mentee viską aptarėme, išsiaiškinome situaciją, įsivardinome būsimus veiksmus. Atrodė viskas paprasta ir aišku. Bet jam nesigavo. Kito susitikimo metu paaiškėjo, kad visai ne taip darė, kaip sutarėme. Vėl aiškinomės. Bet jis sako, kad vis tiek nėra tikras ar supranta apie ką aš kalbu.

Sonata  (programos vadovė):

-Tai ką gi darei?  Nes kiek žinau jam viskas pavyko!

Ema:

-Taip, nes beaiškindama kažkelintą kartą pradėjau braižyti schemą. Tuomet prisijungė ir mentee. Braižėm kartu. Paaiškėjo, kad žodinį aiškinimą, analizavimą mano mentee yra sunku suprasti. Jam visada reikia matyti. Mūsų klaida buvo tai, kad pradžioje mentorystės neišsiaiškinome, kad jo mokymosi stilius yra vaizdinis. O mano pačios yra akustinis. Aš lengviau suvokiu kai išgirstu. Nors mentorystės pradžioje aptarėme su mentee daug įvairių dalykų, bet šitą momentą pamiršome.

 

 

___________________________________________________________________________

 

 

 

Dažnai pati prisimenu šį  dialogą, kuomet ir vėl bandau pasiklausyti tinklalaidžių (podcast), nes juk patogu. Jų gali klausyti einant, važiuojant ir pan. Tačiau tuos klausymus vis atidėlioju ir mieliau ieškau straipsnių, juos analizuoju, žymiuosi. Kodėl? Nes dominuoja vaizdinis ir skaitymu bei rašymus paremtas mokymosi stiliai.

Tinklalaidės skirtos ne man. Galiu klausytis ir kartais tai darau, tačiau jų nemėgstu. O ir klausydama turiu daug kartų sustabdyti įrašą ir užsirašyti. Tad ir “live“ formato laidos man visiškai nepatinka, mieliau renkuosi įrašus 😊.  

Mokymosi stiliai

Jau XX amžiaus 3-ame dešimtmetyje mokymosi stiliai pradėti skirstyti į vaizdinį, akustinį ir kinestetinį (lytėjimo ir veiklos). Remiantis šiuo mokymosi stilių skirstymu, žmonės mokosi vienu iš trijų būdų – matydami, girdėdami ar lytėdami/veikdami. Vėliau papildomai buvo išskirtas mokymąsis skaitant arba rašant.

 

 

 – Vaizdinis (arba vizualinis) mokymosi stilius. Šiuo būdu besimokantieji geriau supranta, kai medžiaga pateikiama grafikais, schemomis, diagramomis, iliustracijomis,  įvairiais simboliais, – rodyklėmis, pabrėžimais, išskyrimu skirtingomis spalvomis ir pan.

 

! Būtent toks buvo ir mano paminėtos mentorės Emos mentee. Progresas buvo didžiulis atradus, kad mentorystės susitikimuose jie turi ne tik sėstis ir kalbėtis, o imti krūvas popieriaus lapų ir braižyti, braižyti, braižyti.

 

 

 – Akustinis (arba audialinis) mokymosi stilius. Šiuo būdu besimokantieji teikia pirmenybę garsinei informacijai. Jie geriausiai mokosi klausydamiesi paskaitų, įrašų, dalyvaudami diskusijose, dirbdami grupėse, kalbėdami, išsakydami savo nuomonę. Jiems puikiai tinka ir susirašinėjimas įvairiose platformose arba SMS žinutėmis. Nors žinutes jie skaito, tačiau jiems tai tinka, nes yra labiau panašu į kalbėjimą nei į skaitymą.

 

! Man asmeniškai yra įdomus momentas tas, kad “akustikai” gali pakartoti tai kas jau buvo pasakyta arba vėl paklausti klausimo į kurį jau buvo atsakyta. Tai jie daro todėl, kad jiems svarbu ir vėl tai išgirsti, kad  galėtų geriau suprasti ir įsiminti. Tad, jei vėl ir vėl kalbate apie tą patį, galbūt jūsų mentee “akustikas”?

 

 

Skaitymu arba rašymu paremtas mokymosi stilius. Šiuo būdu besimokantieji teikia pirmenybę tekstinės informacijos skaitymui arba informacijos užrašymui žodžiais. Jiems kuo puikiausiai tinka vadovėliai, knygos, ataskaitos, rašytinės užduotys, internetas, žodynai ir pan.

! Kiek internete rasite rašytinės ir kiek vaizdinės informacijos? Nors rasite abiejų, tačiau akivaizdu, kad rašytinės daugiau. Tad šio stiliaus atstovai jiems pritaikytos informacijos stoka skųstis negali 😊.

 

 

Kinestetinis mokymosi stilius. Šiuo būdu besimokantieji teikia pirmenybę praktiniam patyrimui. Jiems reikia viską patiems pabandyti, atlikti. Jiems puikiai tinka demonstracijos, vaizdo siužetai, filmai, atvejų analizė, vaidmenų atlikimas, dirbtuvės, praktiniai užsiėmimai. Svarbu, kad būtų dirbama su realiais dalykais, jie galėtų “pačiupinėti”.

!Video siužetai, kino filmai svarbūs ne vaizdinio, o kinestetinio mokymosi stiliaus atstovams.

 

 

Daugialypis mokymosi stilius. Yra žmonių, kurie neturi ryškiai išreikšto vieno mokymosi stiliaus. Jie gali turėti keletą vienodai išlavėjusių mokymosi stilių. Priklausomai nuo situacijos, jie naudoja vieną arba kitą.

 

 

  !!!!!

! Atlikti tyrimai rodo, kad daugiausia žmonių yra šio stiliaus.  35proc. turi vienodai išreikštus 4 stilius, 13 proc. – 3 stilius, 15 proc. – 2 stilius.

 Vienalyčio mokymosi stiliaus tarpe pirmauja skaitymo ir rašymo stiliaus atstovai – 15 proc. antroje vietoje kinestetinio stiliaus atstovai – 12 proc. , tuomet akustinio stiliaus atstovai – 7 proc. ir paskutinėje vietoje vaizdinio stiliaus atstovai – 3 proc.

Ar tai svarbu mentorystėje? TAIP

Pirmiausia svarbu patiems mentoriams suprasti, kuriems mokymosi stiliams teikia pirmenybę, kas  padeda geriau suprasti, įsiminti.

 

Kodėl?

Nes nesąmoningai perduosime informaciją mentee mums priimtinu būdu. Bet tai nebūtinai tiks mentee. Būtent tą ir atskleidžia straipsnio pradžioje aprašytas dialogas su mentore.

 

Tiek mentee, tiek mentoriui suvokiant savo mokymosi stilių galima tai aptarti ir sutarti kaip dirbsite. Tai padės išvengti keistų, o kartais ir nemalonių situacijų.

 

 Pavyzdžiui, jei jūsų mentee vėl ir vėl klausia to paties. Galbūt jis tiesiog akustikas, o ne išsiblaškėlis neprisimenantis jūsų atsakymų 😊 .

Ar teko patirti kokią nors situaciją, kuri kilo dėl skirtingų mokymosi stilių?

google-site-verification: google80f9ec7c472d6af3.html