Tai straipsnio, išspausdinto “Harvard Business Review” žurnale, pavadinimas, kurį perskaičius pagaliau pasijutau normalia. Iki tol turėjau šiokių tokių abejonių 😊. Na, draugai ir aplinka buvo tas abejones sukėlę.

Ir tikrai, niekaip negalėdavau suprasti, kodėl man poilsis yra tiesiog kita veikla? Kodėl grįžusi vakarop namo, ar atostogaudama, nuolat skaitau knygas apie mentorystę, verslo problemas ir pan.

Turbūt daugumai mintis, kad turi turėti vienu metu bent jau du darbus atrodys ne itin patraukli ? Na, nebent esame priversti tai daryti dėl finansinių priežasčių.

Tačiau taip susidėliojo, kad man nuostata, jog verta turėti keletą veiklų vienu metu,  susiformavo dar paauglystėje.

 Žiūrėjau kažkokį filmą, kuriame veiksmas vyko Jungtinėse Valstijose.

Ten vienas iš herojų tuo pat metu turėjo berods tris veiklas. Viena pagrindinė, kitos po keletą valandų per savaitę. Net nepamenu koks buvo jo pagrindinis darbas. Berods teisininkas. O gal ir ne 😊. Bet puikiai pamenu, kad vakarais, savaitgaliais, jis keliaudavo į stadioną ir treniruodavo vaikus. Berods buvo amerikietiškojo futbolo treneris.

Esmė ne tame kuo jis buvo, esmė, kad jo gyvenime sukosi keletas skirtingų veiklų. Istorija išsirutuliojo taip, kad jis neteko savo pagrindinio darbo. Tačiau čia man ir buvo EUREKA momentas. Nes tos jo kitos veiklos leido jam turėti tam tikrą stabilumą, saugumą. Jis neliko staiga vieną dieną be jokios veiklos ir nepuolė ieškotis bet kur, bet kokio darbo. Tos mažytės veiklos tapo tuo garantu, kuris leido jam ramiai viską susidėlioti.

Mano aplinkoje tuo metu vyravo nuostata, kad turi darbą ir po to rekomenduotina turėti hobį. Bet ne kitą profesinę veiklą. Eik piešti, sportuoti ar darže padirbėti, kad atsikvėptum, perkrautum savo mintis.  Bet turėti kitą darbą kažkaip nebuvo populiaru ar skatintina.

 Man tai tuo metu atrodė itin paprastas, bet ir nuostabus atradimas. Niekada nepasitikėk viena veikla 😊. Keletas veiklų tiek suteiks stabilumą, tiek leis “persijungti” ir pailsėti vienai nuo kitos. Tarsi hobis, bet dar ir pajamas nešantis.

Negaliu tvirtinti, kad apie tai sąmoningai vėliau galvojau, tačiau nesąmoningai visą savo profesinį gyvenimą konstravau būtent taip.

Ruošdamasi studijoms universitete pastebėjau, kad yra galimybė mokytis arba tik mano pasirinktą specialybę, arba pagal kitą programą, kurią baigusi  ne tik įgysiu tą pačią mano norimą specialybę, bet ir dar kitą, papildomą. Tad dvi specialybės, per tuos pačius ketverius metus. Aišku suvokiau, kad mokytis irgi teks dvigubai. Tačiau galimybė per tą patį laiką įgyti ir antrą specialybę atrodė tiesiog puiki. Nors šiaip tos kitos studijų krypties nebūčiau pasirinkusi, bet kaip papildomą, kodėl gi ne. Gal pravers kada gyvenime? Iš laiko perspektyvos turiu pasakyti, kad pravertė 😊.

Ir vėliau dažniausiai turėjau arba mažiausiai du apmokamus darbus, arba turėjau tik vieną pajamas teikiančią veiklą ir tuomet daug savanoriavau. Tad veikla, nors ir nebuvo nešanti pajamas, bet buvo suteikianti naujos patirties. Tuo pačiu man tai leisdavo pailsėti, nebegalvoti apie pagrindinę veiklą.

Kokius kelių veiklų privalumus nurodo “Harward Business Review”?

-įgūdžių tobulinimas

-pažintys, draugai skirtinguose profesiniuose sluoksniuose

– kūrybiškumas, gebėjimas sukurti inovatyvius dalykus, sujungti skirtingas idėjas ir sukurti kažką naujo.

Jei nesate pasirengę turėti kelių darbų, galite išmėginti mentorystę. Tai būtent ta veikla, kuri suteikia galimybes mokytis ir augti kaip lyderiui, vadovui, komandos nariui. Tuo pačiu pasitikrinsite ar dvi (o gal ir daugiau) veiklos vienu metu jums tiktų!

Pabaigai perfrazuota ištrauka iš mano minėto straipsnio atskleidžianti dviejų turimų veiklų žavesį ir naudą:

“Kuomet pasikliausite savo smalsumu, su užsidegimu imsitės papildomos naujos veiklos – jūs jausite pilnatvę. Ir turėdami daugiau nei vieną darbą, pastebėsite, kad abu juos atliekate daug geriau, nei kad dirbdami tik vieną iš jų!”