Kas buvo pirmasis mentorius?

Nesekminga mentoryste

Kas buvo pirmasis mentorius?

Mentorystės istorijos dalelė

 

Jei skaitėte apie mentorystę kokią nors knygą arba straipsnius ta tema beveik esu tikra, kad žinote jog mentorystė yra kildinama iš Homero Odisėjos.

Beveik visur bus parašyta, kad tai siejama su Mentoru (todėl gi ir Mentorystė), Odisėjo sūnaus Telemacho globėju. Sakoma, kad jis pasitelkdamas savo patirtį ir išmintį ugdė Telemachą, patardavo jam, būdavo šalia, kai šiam to reikėdavo. Tad kaip ir jis buvo pirmasis mentorius, jo vardu ir buvo pavadintas pats Mentorystės procesas.

IR TAIP. IR NE.

Vis tik pirmoji mentorė buvo ATĖNĖ  – išminties, strategijos ir karo deivė, meno, amatų, mokslo globėja.

KAS? ATĖNĖ? O kaip gi Mentoras?

Tad kas gi ten atsitinka su tuo Mentoru ir Atėne?  Ogi paprastas dalykas.

Norėdama pasirodyti mums mirtingiesiems deivė turėjo pasiskolinti kažkieno avaizdą. Tad dažniausiai Telemachui (ar Odisėjui) pasirodydavo Mentoro pavidalu ir prabildavo Mentoro balsu:

„…Deivė Atėnė, Kronido duktė, prie jų atskubėjo, lygiai iš stoto ir balso skambaus kaip Mentoras tikras…“

Atėnė padeda Telemachui pastebėti ir suprasti tiek tai kas vyksta aplink jį, tiek jo paties viduje. Skatina jį ugdytis gebėjimą kritiškai vertinti ir priimti išmintingus sprendimus. Tad ji, pasitelkdama savo išmintį skatino Telemacho tobulėjimą, augimą. Nors Telemachui ir patardavo, bet  neprimesdavo savo valios.

Tad ir toliau drąsiai galime įvardinti, kad Mentorystė atkeliavo iš Homero „Odisėjos“ ir pavadinta Mentoro vardu. Tačiau prisiminkime, kad pirmoji mentorė vis tik buvo Atėnė.

 

Kviečiu kiekvieną Mentorystės srities atstovą vėl paimti į rankas Homero “Odisėją“ ir ją perskaityti atkreipiant dėmesį į visus su Atėne, Mentoru ir Telemachu susijusius momentus.

Įtraukiančio skaitymo!

Kodėl jūs turėtumėte turėti mažiausiai dvi profesines veiklas tuo pat metu?

The standards of a mentoring program

Kodėl jūs turėtumėte turėti mažiausiai dvi profesines veiklas tuo pat metu?

Mentorystė gali būti ta antra karjera

Tai straipsnio, išspausdinto “Harvard Business Review” žurnale, pavadinimas, kurį perskaičius pagaliau pasijutau normalia. Iki tol turėjau šiokių tokių abejonių 😊. Na, draugai ir aplinka buvo tas abejones sukėlę.

Ir tikrai, niekaip negalėdavau suprasti, kodėl man poilsis yra tiesiog kita veikla? Kodėl grįžusi vakarop namo, ar atostogaudama, nuolat skaitau knygas apie mentorystę, verslo problemas ir pan.

 

 

Turbūt daugumai mintis, kad turi turėti vienu metu bent jau du darbus atrodys ne itin patraukli ? Na, nebent esame priversti tai daryti dėl finansinių priežasčių.

 

Tačiau taip susidėliojo, kad man nuostata, jog verta turėti keletą veiklų vienu metu,  susiformavo dar paauglystėje.

 

 Žiūrėjau kažkokį filmą, kuriame veiksmas vyko Jungtinėse Valstijose.

Ten vienas iš herojų tuo pat metu turėjo berods tris veiklas. Viena pagrindinė, kitos po keletą valandų per savaitę. Net nepamenu koks buvo jo pagrindinis darbas. Berods teisininkas. O gal ir ne 😊. Bet puikiai pamenu, kad vakarais, savaitgaliais, jis keliaudavo į stadioną ir treniruodavo vaikus. Berods buvo amerikietiškojo futbolo treneris.

 

Esmė ne tame kuo jis buvo, esmė, kad jo gyvenime sukosi keletas skirtingų veiklų. Istorija išsirutuliojo taip, kad jis neteko savo pagrindinio darbo. Tačiau čia man ir buvo EUREKA momentas. Nes tos jo kitos veiklos leido jam turėti tam tikrą stabilumą, saugumą. Jis neliko staiga vieną dieną be jokios veiklos ir nepuolė ieškotis bet kur, bet kokio darbo. Tos mažytės veiklos tapo tuo garantu, kuris leido jam ramiai viską susidėlioti.

 

Mano aplinkoje tuo metu vyravo nuostata, kad turi darbą ir po to rekomenduotina turėti hobį. Bet ne kitą profesinę veiklą. Eik piešti, sportuoti ar darže padirbėti, kad atsikvėptum, perkrautum savo mintis.  Bet turėti kitą darbą kažkaip nebuvo populiaru ar skatintina.

 

 Man tai tuo metu atrodė itin paprastas, bet ir nuostabus atradimas. Niekada nepasitikėk viena veikla 😊. Keletas veiklų tiek suteiks stabilumą, tiek leis “persijungti” ir pailsėti vienai nuo kitos. Tarsi hobis, bet dar ir pajamas nešantis.

 

Negaliu tvirtinti, kad apie tai sąmoningai vėliau galvojau, tačiau nesąmoningai visą savo profesinį gyvenimą konstravau būtent taip.

 

Ruošdamasi studijoms universitete pastebėjau, kad yra galimybė mokytis arba tik mano pasirinktą specialybę, arba pagal kitą programą, kurią baigusi  ne tik įgysiu tą pačią mano norimą specialybę, bet ir dar kitą, papildomą. Tad dvi specialybės, per tuos pačius ketverius metus. Aišku suvokiau, kad mokytis irgi teks dvigubai. Tačiau galimybė per tą patį laiką įgyti ir antrą specialybę atrodė tiesiog puiki. Nors šiaip tos kitos studijų krypties nebūčiau pasirinkusi, bet kaip papildomą, kodėl gi ne. Gal pravers kada gyvenime? Iš laiko perspektyvos turiu pasakyti, kad pravertė 😊.

 

Ir vėliau dažniausiai turėjau arba mažiausiai du apmokamus darbus, arba turėjau tik vieną pajamas teikiančią veiklą ir tuomet daug savanoriavau. Tad veikla, nors ir nebuvo nešanti pajamas, bet buvo suteikianti naujos patirties. Tuo pačiu man tai leisdavo pailsėti, nebegalvoti apie pagrindinę veiklą.

 

Kokius kelių veiklų privalumus nurodo “Harward Business Review”?

-įgūdžių tobulinimas

-pažintys, draugai skirtinguose profesiniuose sluoksniuose

– kūrybiškumas, gebėjimas sukurti inovatyvius dalykus, sujungti skirtingas idėjas ir sukurti kažką naujo.

 

Jei nesate pasirengę turėti kelių darbų, galite išmėginti mentorystę. Tai būtent ta veikla, kuri suteikia galimybes mokytis ir augti kaip lyderiui, vadovui, komandos nariui. Tuo pačiu pasitikrinsite ar dvi (o gal ir daugiau) veiklos vienu metu jums tiktų!

 

Pabaigai perfrazuota ištrauka iš mano minėto straipsnio atskleidžianti dviejų turimų veiklų žavesį ir naudą:

“Kuomet pasikliausite savo smalsumu, su užsidegimu imsitės papildomos naujos veiklos – jūs jausite pilnatvę. Ir turėdami daugiau nei vieną darbą, pastebėsite, kad abu juos atliekate daug geriau, nei kad dirbdami tik vieną iš jų!”

 

MOKYMOSI STILIAI MENTORYSTĖJE

The standards of a mentoring program

MOKYMOSI STILIAI MENTORYSTĖJE

Koks mokymosi stilius būdingas mentoriui ir koks mentee?

Ar tai svarbu?

Dialogas iš praeities

Kalbuosi su viena iš mano grupės mentorių apie jos ir mentee situaciją.

 

 Ema (mentorė):

-Su mentee viską aptarėme, išsiaiškinome situaciją, įsivardinome būsimus veiksmus. Atrodė viskas paprasta ir aišku. Bet jam nesigavo. Kito susitikimo metu paaiškėjo, kad visai ne taip darė, kaip sutarėme. Vėl aiškinomės. Bet jis sako, kad vis tiek nėra tikras ar supranta apie ką aš kalbu.

Sonata  (programos vadovė):

-Tai ką gi darei?  Nes kiek žinau jam viskas pavyko!

Ema:

-Taip, nes beaiškindama kažkelintą kartą pradėjau braižyti schemą. Tuomet prisijungė ir mentee. Braižėm kartu. Paaiškėjo, kad žodinį aiškinimą, analizavimą mano mentee yra sunku suprasti. Jam visada reikia matyti. Mūsų klaida buvo tai, kad pradžioje mentorystės neišsiaiškinome, kad jo mokymosi stilius yra vaizdinis. O mano pačios yra akustinis. Aš lengviau suvokiu kai išgirstu. Nors mentorystės pradžioje aptarėme su mentee daug įvairių dalykų, bet šitą momentą pamiršome.

 

 

___________________________________________________________________________

 

 

 

Dažnai pati prisimenu šį  dialogą, kuomet ir vėl bandau pasiklausyti tinklalaidžių (podcast), nes juk patogu. Jų gali klausyti einant, važiuojant ir pan. Tačiau tuos klausymus vis atidėlioju ir mieliau ieškau straipsnių, juos analizuoju, žymiuosi. Kodėl? Nes dominuoja vaizdinis ir skaitymu bei rašymus paremtas mokymosi stiliai.

Tinklalaidės skirtos ne man. Galiu klausytis ir kartais tai darau, tačiau jų nemėgstu. O ir klausydama turiu daug kartų sustabdyti įrašą ir užsirašyti. Tad ir “live“ formato laidos man visiškai nepatinka, mieliau renkuosi įrašus 😊.  

Mokymosi stiliai

Jau XX amžiaus 3-ame dešimtmetyje mokymosi stiliai pradėti skirstyti į vaizdinį, akustinį ir kinestetinį (lytėjimo ir veiklos). Remiantis šiuo mokymosi stilių skirstymu, žmonės mokosi vienu iš trijų būdų – matydami, girdėdami ar lytėdami/veikdami. Vėliau papildomai buvo išskirtas mokymąsis skaitant arba rašant.

 

 

 – Vaizdinis (arba vizualinis) mokymosi stilius. Šiuo būdu besimokantieji geriau supranta, kai medžiaga pateikiama grafikais, schemomis, diagramomis, iliustracijomis,  įvairiais simboliais, – rodyklėmis, pabrėžimais, išskyrimu skirtingomis spalvomis ir pan.

 

! Būtent toks buvo ir mano paminėtos mentorės Emos mentee. Progresas buvo didžiulis atradus, kad mentorystės susitikimuose jie turi ne tik sėstis ir kalbėtis, o imti krūvas popieriaus lapų ir braižyti, braižyti, braižyti.

 

 

 – Akustinis (arba audialinis) mokymosi stilius. Šiuo būdu besimokantieji teikia pirmenybę garsinei informacijai. Jie geriausiai mokosi klausydamiesi paskaitų, įrašų, dalyvaudami diskusijose, dirbdami grupėse, kalbėdami, išsakydami savo nuomonę. Jiems puikiai tinka ir susirašinėjimas įvairiose platformose arba SMS žinutėmis. Nors žinutes jie skaito, tačiau jiems tai tinka, nes yra labiau panašu į kalbėjimą nei į skaitymą.

 

! Man asmeniškai yra įdomus momentas tas, kad “akustikai” gali pakartoti tai kas jau buvo pasakyta arba vėl paklausti klausimo į kurį jau buvo atsakyta. Tai jie daro todėl, kad jiems svarbu ir vėl tai išgirsti, kad  galėtų geriau suprasti ir įsiminti. Tad, jei vėl ir vėl kalbate apie tą patį, galbūt jūsų mentee “akustikas”?

 

 

Skaitymu arba rašymu paremtas mokymosi stilius. Šiuo būdu besimokantieji teikia pirmenybę tekstinės informacijos skaitymui arba informacijos užrašymui žodžiais. Jiems kuo puikiausiai tinka vadovėliai, knygos, ataskaitos, rašytinės užduotys, internetas, žodynai ir pan.

! Kiek internete rasite rašytinės ir kiek vaizdinės informacijos? Nors rasite abiejų, tačiau akivaizdu, kad rašytinės daugiau. Tad šio stiliaus atstovai jiems pritaikytos informacijos stoka skųstis negali 😊.

 

 

Kinestetinis mokymosi stilius. Šiuo būdu besimokantieji teikia pirmenybę praktiniam patyrimui. Jiems reikia viską patiems pabandyti, atlikti. Jiems puikiai tinka demonstracijos, vaizdo siužetai, filmai, atvejų analizė, vaidmenų atlikimas, dirbtuvės, praktiniai užsiėmimai. Svarbu, kad būtų dirbama su realiais dalykais, jie galėtų “pačiupinėti”.

!Video siužetai, kino filmai svarbūs ne vaizdinio, o kinestetinio mokymosi stiliaus atstovams.

 

 

Daugialypis mokymosi stilius. Yra žmonių, kurie neturi ryškiai išreikšto vieno mokymosi stiliaus. Jie gali turėti keletą vienodai išlavėjusių mokymosi stilių. Priklausomai nuo situacijos, jie naudoja vieną arba kitą.

 

 

  !!!!!

! Atlikti tyrimai rodo, kad daugiausia žmonių yra šio stiliaus.  35proc. turi vienodai išreikštus 4 stilius, 13 proc. – 3 stilius, 15 proc. – 2 stilius.

 Vienalyčio mokymosi stiliaus tarpe pirmauja skaitymo ir rašymo stiliaus atstovai – 15 proc. antroje vietoje kinestetinio stiliaus atstovai – 12 proc. , tuomet akustinio stiliaus atstovai – 7 proc. ir paskutinėje vietoje vaizdinio stiliaus atstovai – 3 proc.

Ar tai svarbu mentorystėje? TAIP

Pirmiausia svarbu patiems mentoriams suprasti, kuriems mokymosi stiliams teikia pirmenybę, kas  padeda geriau suprasti, įsiminti.

 

Kodėl?

Nes nesąmoningai perduosime informaciją mentee mums priimtinu būdu. Bet tai nebūtinai tiks mentee. Būtent tą ir atskleidžia straipsnio pradžioje aprašytas dialogas su mentore.

 

Tiek mentee, tiek mentoriui suvokiant savo mokymosi stilių galima tai aptarti ir sutarti kaip dirbsite. Tai padės išvengti keistų, o kartais ir nemalonių situacijų.

 

 Pavyzdžiui, jei jūsų mentee vėl ir vėl klausia to paties. Galbūt jis tiesiog akustikas, o ne išsiblaškėlis neprisimenantis jūsų atsakymų 😊 .

Ar teko patirti kokią nors situaciją, kuri kilo dėl skirtingų mokymosi stilių?

Mentorystės grąža

Accreditation Mentor

Mentorystės grąža

Ką mentee gali suteikti mentoriui?

Viena iš mentee atsakomybių mentorystėje yra užtikrinimas, kad abu -jis ir mentorius- po mentorystės išsiskirs išmintingesni nei susitiko.

Taip, taip. Tai mentee atsakomybė! Ne tik imti, bet ir duoti!

Čia noriu priminti, kad pasaulyje yra ne viena Mentorystės kryptis. Apie Amerikietiškąjį ir Europietiškąjį mentorystės modelius galite pasiskaityti mano blogo įraše ”Kas gi ta mentorystė? II dalis. Mentorystės modeliai. Amerikietiškas ir Europietiškas.”

Europietiškąjame modelyje pabrėžiama abipusė mentorytės nauda. Ir čia ne apie tai, kad mentorystė yra garbė ir ne apie tai, kad mentorius savaime gauna naudą, nes peržvelgia savo patirtį, pasigilina į tam tikrus niuansus ir pan.

Čia apie tai, kad mentorystės santykis skirtas abiejų sąmoningam tobulėjimui.

 Net jei esi patyręs mentorius ir savo srities profesionalas, kas kartą esi skatinamas pagalvoti, o ką būtent ši mentorystė tau gali duoti?

– Ko gali išmokti būtent iš šio mentee?

– O gal ne iš mentee, o iš pačio proceso?

– Galbūt nori išbandyti naują atrastą metodą ir pokalbiai su mentee tam puikiai tiks?

– O gal nuolat pertraukinėji kitus, tad mentorystė bus puiki proga ugdytis gebėjimą klausytis ir nepertraukti?

– O gal…? 

 

 

 

 

 

 

Nauda mentoriui, kuria pasirūpina mentee:

Tas pats galioja ir mentee. Jo atsakomybė ne tik galvoti apie save, valdyti mentorystės procesą, bet ir nuolat sau užduoti klausimą, kaip jis pats gali būti naudingas mentoriui? Kokią naudą suteikti?

Mentee gali :

– Dalintis bet kokia informacija, kuri jo manymu  mentoriui gali būti naudinga.

– Įvertinti tinklaveikos galimybes. Jūsų mentoriui gali būti naudingos pažintys su jūsų aplinkoje esančiais žmonėmis.

– Suteikti savo mentoriui galimybę mokytis ir tobulėti. O tai paprasta padaryti suteikiant konstruktyvų grįžtamąjį ryšį apie jo veiklą mentorystės srityje, kas konkrečiai iš to, ką jis nuveikė, pasakė, naudojo jums buvo naudinga.

– Teikti grįžtamąjį ryšį tiek kiekvieno susitikimo eigoje ar pabaigoje, tiek pačios  mentorystės pabaigoje.

 Ir net pasibaigus mentorystei. Taip taip. Jai pasibaigus.

Daugelis mentorių jums gali pasakyti, kad  tikrai nudžiugina žinutės ar skambučiai, kuomet susisiekia tavo buvęs mentee ir pasako ką nuveikė, pasiekė, kas atsitiko po to, kai jūsų mentorystės ryšys baigėsi. Itin skatinu to nepamiršti! 

-Tinkamai užbaigti mentorystę. Įvardinkite ir užbaikite mentorystę, jei baigėsi sutartas laikotarpis arba jaučiate, kad mentorystės jums nebereikia.. Susitikite su mentoriumi ir kartu pasidžiaukite tuo kas jums sekėsi.

-Suteikti atvirkštinę mentorystę. Galbūt jūsų patirtis tam tikroje srityje yra būtent tai ko reikia jūsų mentoriui. Tad gali mentorystė būti dviguba.

– ir t.t. 

O ką manote jūs? Ar mentorystės nauda mentoriui yra ir mentee atsakomybė?

Sėkminga mentorystė II dalis

Pay Mentoring or not to pay mentoring

Sėkminga mentorystė II dalis

Ko iš mentorių tikisi mentee?

Praėjusią savaitę rašiau apie tai ko iš mentee tikisi mentoriai. Tad būtų sąžininga parašyti ir ko iš mentorių tikisi mentee 😊.

 

Šį klausimą esu uždavusi daugybei mentee rašydama savo magistrinį darbą mentorystės tema, konsultuodama įmones ir atlikdama jų mentorystės programų įvertinimą.

 

Atsakymų sulaukiau įvairiausių. Bet po daugelio interviu išryškėjo vienas esminis momentas:

MENTEE SVARBIAUSIA YRA JAUSTI, KAD JIS SAVO MENTORIUI RŪPI.

 O tas jausmas atsiranda kai:

  • Mentoriui rūpi mentee situacija. Jis siekia suprasti ir ieškoti atsakymo kartu.

 

  • Mentorius ruošiasi susitikimams. Ne ateina improvizuotam pokalbiui, o jau prieš jį susipažįsta su situacija, apmąsto kas galėtų būti mentee naudinga, kaip jam galėtų padėti.

 

  • Mentorius neperša savo nuomonės ir patirties, bet tos patirties dėka padeda mentee dėliotis kaip elgtis, kokia kryptim keliauti.

 

  • Mentorius laikosi susitarimų. Susitikimai vyksta tuo metu, kaip buvo sutarta. Esant pasikeitimams informuoja iš anksto.

 

  • Mentorius reflektuoja tiek savo, tiek mentee veiklą mentorystėje.Skatina mentee refleksiją.

 

  • Mentorius žino kokių kompetencijų reikia šiai veiklai, įsivertina ir, jei reikia, jas tobulina.

 

  • Mentorius pirmų susitikimų metu inicijuoja susitarimo aptarimą ir vėliau laikosi to susitarimo ribų. Jei jaučia, kad mentorystė krypsta ne ta kryptimi – kalbasi.

 

  • Mentorius suvokia konfidencialumo ir etikos svarbą.

 

 

Galima vardinti ir toliau 😊  Bet šį kartą jau stabtelsiu.

TRUMPAI

  • Mentorius nėra tik asmuo turintis tam tikros patirties tam tikroje srityje.

    Mentorius yra ir lyderis, vadovas. Svarbu tai atminti neriant į mentorystės  vandenis.

Ką tu įrašytum į šį sąrašą? Ko iš mentorių tikisi mentee?

Kaip pasirinkti mentorių? II dalis

Mentoring Process 1

Kaip pasirinkti mentorių? II dalis

KO VERTA NEPAMIRŠTI?

Situacija

Organizacijos mentorystės sistema yra profesionaliai sukurta ir puikiai valdoma:

  • Sukūrėme mentorystės programą vadovaudamiesi visais tokioms programoms taikomais standartais. Visos jos dalys yra sudėliotos atsižvelgiant į organizacijos situaciją ir poreikius.
  • Mentorystės procesas turi savo šeimininką – Mentorystės programos vadovą.

• Organizacijos vadovai supranta, kad puikus profesionalas nėra lygu puikiam mentoriui. Jie žino, kad mentoriui reikalingos tam tikros kompetencijos, ne tik patirtis tam tikroje srityje.

Ar yra dar kažkas, dėl ko galėtume sulaukti neigiamos mentorystės įtakos?

Ko dažnai neįvertiname?

Vienas iš tokių pražiopsotų momentų renkantis mentorius organizacijoje yra vertinimas ar tie mentoriai yra mūsų organizacijos ambasadoriai.

Dažniausiai yra susikoncentruojama tik į potencialaus mentoriaus profesinę patirtį.

Jei organizacija jau yra pažengusi mentorystės srityje, tuomet tikėtina, kad jie įvertina ir kandidatų kompetencijas, kurių jiems prireiks kaip mentoriams. Jei reikia, padeda tas kompetencijas tobulinti.

Tačiau, ar tie būsimi mentoriai atstovauja mūsų organizaciją, jos vertybes, filosofiją? Ar jie patys jomis tiki ir vadovaujasi savo profesinėje kasdienybėje?

Ar jie suvokia organizacijos tikslą ir mano, kad tai yra svarbu? Ar pritaria tam?

Verta atsakyti į šiuos klausimus renkantis mentorius, nes tikėtina, kad jie savo mentee perduos ne tik puikias profesines žinias, bet ir savo požiūrį apie organizaciją.

Akcentai

  • Kuomet renkamės mentorius įvertinkime ar jie yra mūsų organizacijos ambasadoriai. Ar jie tiki ir vadovaujasi mūsų organizacijos vertybėmis, ar jiems priimtina mūsų filosofija?
  • Tik tuomet keliaujame prie antrojo kriterijaus -patirtis ir kompetencijos tam tikroje srityje.
  • Ir galiausiai atsižvelgiame į kandidatų gebėjimą būti mentoriumi. Ar jis turi tam reikiamas kompetencijas. Esant poreikiui galime padėti jas tobulinti tiek prieš pradedant mentorystę, tiek mentorystės metu.

Ar galite teigti, kad mentoriai yra jūsų organizacijos ambasadoriai? Ar tai jums atrodo svarbu?