Tai du skirtingi požiūriai į mentorystę.

Amerikietiškas mentorystės modelis.

Amerikietiškąjame modelyje dominuoja sponsorystė. Jame mentorius yra laipteliu ar net keliais aukščiau už mentee, daug pasiekęs savo srityje. Esminis dalykas tokioje mentorystėje yra patarimai. Mentorius pataria mentee, nurodo ką ir kaip mentee turėtų daryti, “atidaro jam duris“, t.y. įtraukia į tam tikrus projektus, supažindina su tam tikrais žmonėmis ir pan. Dominuoja mentorius. 

Europietiškas mentorystės modelis.

Europietiškas mentorystės modelis remiasi jos samprata atkeliavusia iš Antikos laikų. Homero “Odisėja”. Čia tikra mentore buvo išminties, strategijos ir karo deivė, meno, amatų, mokslo globėja ATĖNĖ. Ji globėjiškai padėdavo teisingiems kariams. Kalbėdamasi su Odisėjumi ir jo sūnumi Telemachu, ji padeda jiems tapti išmintingesniais.

Tad Europietiškame mentorystės modelyje, mentorystė ir įvardijama kaip labiau patyrusio pagalba kitam per nedirektyvų pokalbį, siekiat abiems tapti išmintingesniems. Kalbantis, reflektuojant.

Abu yra lygiaverčiai pašnekovai.

 Taip, mentorius turi daugiau patirties tam tikroje srityje, kurioje mentoriauja. Bet jo tikslas ne primesti savo patirtį, tačiau suvokti mentee kontekstą, savo patirties dėka užduoti mentee taiklesnius klausimus padedančius geriau suvokti situaciją, kartu ieškoti tolimesnio kelio. Ir kaskart kartu augti.

Kuris mentorystės modelis yra geriausias pasirinkimas jūsų organizacijai? Pasidalinkite savo mintimis ir kylančiomis problemomis mentorystėje.

Lausiu jūsų žinutės!  🙂